- sustipėlis
- sustìpėlis, -ė smob. (1) 1. N, K, LsB465, Ser, NdŽ, DŽ, KŽ, Lel kas sušalęs; kas greitai sušąla: Sušalėlis koksai vadinas sustìpėlis J. Parejo vaikai sustìpėliai Prn. Tokiam sustìpėliui tik in pečiaus sėdėt, o ne miškan važiuot Vj. 2. nenaudėlis: Aš manau, tas sustipėlis atkas ir pavogs A.Damb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
